Kai sausio 1-ąją laikrodis išmušė 12-ą, arba tiksliau - kai telefonas ėmė rodyti 00:00, daugybė žmonių visam pasauly kėlė šampano taures, bučiavosi, linksminosi, spoksojo į fejeverkus ir su kiekvienu nauju pšššš…bum!, nuskambėjusiu danguje, kažkur tarpe tarp sveikinimų ir ne visai nuoširdžių linkėjimų, savo viduje sau kai ką pasižadėjo.

Elgsiuosi gražiau; susitaikysiu su drauge/partneriu/dar kuo nors; pradėsiu gyventi sveikai; nebegalvosiu apie savo ex; mesiu rūkyti; nukeliausiu į (įrašyti svajonių vietą); pradėsiu lankyti jogą/šokius/dar bet ką; ir t.t.

Dievaži, nieko jūs gi nepadarysite, mielieji.

Žmonės nori pasikeisti, bet žmonės nesikeičia per vieną dieną ar juolab - per vieną naktį. Žmogaus savęs keitimas yra daug jėgų ir pastangų reikalaujantis procesas, po galais, ir tai reikėtų įsisąmoninti. Žmonės labai nori rezultato, bet žmonės dažnai nesupranta, kad rezultato reikia siekti. Žmonės labai daug ką pasižada, bet žmonės beveik visko ir neištesi. Na, bent jau to, ką pasižada sau.

Išties labai durnai atrodo, kai žmogus staiga ima ir nusprendžia, jog nuo tada ir tada pradės gyventi kitaip. Nuo pirmadienio, nuo Naujųjų - jokio skirtumo kokia data ir kokią ypatingą progą susigalvosi savo naujo gyvenimo pradžiai. Nes naujas gyvenimas ir nauja mąstysena neturi pradžios ir jiems tikrai nerūpi, kada jūs sugalvojote, jog jie turėtų ateiti.

Jie kada nors ateis, žinoma. Bet norint jų sulaukti, visų pirma reiktų plačiai atverti duris ir išsišluoti savo apšnerkštą senomis mintimis koridorių. Ir šluoti toliau, nes tik kažką darant, kažkas keičiasi.

Aš tai galvoju, jog visų pirma, norint pasikeisti, tu turėtum surasti priežastis to, kodėl tu elgiesi taip, kad tavo elgesys iššaukia norą pasikeisti. Tarkim, jei tu norėtum pradėti geriau mokytis, tai suprask, kodėl dabar nesimokai. Ir toks paviršinis atsakymas, kaip kad “tingiu”, kuris pirmas šauna į galvą, visai netinka. Tai, ko tu nori atsisakyti, yra tavo priešas, o priešą reikia pažinti. Pažinimo paviršiniais atsakymais negausi.

Ir tušti pažadai niekados neišsipildys, jei neįkvėpsi jiems gyvybės. Tušti pažadai taip ir liks tušti, numesti į kampą ir pamiršti, bet vis tiek retkarčiais badantys akis. Ir badantys labai skaudžiai…

Tad gal labia pavėluotai, bet laimingų naujųjų, mielieji. Jei jaučiatės šūdinai dėl ko nors, jei turite kokių nors problemų ar bėdų, tai linkiu jums… suprasti. Ir tiek.

Iki.

P.S. Iš tikrųjų tai norėjau parašyti šiek tiek kitokį įrašą, bet et, tebūnie jis toks.

Patiko (0)

Rodyk draugams