Prieš skaitant įrašą, iš anksto pranešu ir atskiriu dalykus, apie kuriuos kalbėsiu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
-Ai, einu vakar gatve ir žiūriu, blet, išlenda Antanas iš už kampo.
Viršuje parašytam išgalvotam sakiny “blet” nėra keiksmažodis. Tai labiau ištiktukas. Ir aš apie tokius nerašysiu.
-Pamiršau tą projektą, kurį dariau dvi savaites… Blet!
Štai čia ir yra keiksmažodis. Ir būtent apie tokius pasisakymus aš rašysiu.
———————–
Bet apie viską nuo pradžių. Aš jau kokias ištisas penkias dienas bandžiau keiktis ispaniškai. Čia šiaip sau, pastarosiomis dienomis man ispanų kalba labai patinka, o ir prisipažinsiu - mane keistai žavėjo (ir žavi) idėja, kai gali paslapčiomis išvadinti žmogų kvailiu, jam to net nesuprantant. Beje, ar matėt kada nors praeivį gatvėje, besikeikiantį ispaniškai? Nee? Va, aš būčiau buvus išskirtinė.
Bėda tik ta, jog tik viskas tariamąja nuosaka. Neišėjo man keiktis ispaniškai, ne ne. O neišėjo tai todėl, kad tiesiog neišėjo - kad ir kaip tai linksma bebūtų, bet nebuvo tokio tikro jausmo, apimančio, kai tau iš lūpų išsprūsta nelabai gražus žodelis.
Kai geriau pamąstuliauji, tai supranti, jog keiksmažodžiai nėra toks jau ir blogas dalykas. Į paprastą kelių skiemenų žodelį gali sukišti dalį tave apėmusios neigiamos energijos. Ta energija, tas pyktis, tos neigiamos emocijos iškart sumažėja, kai pro dantis pasiunti ką nors…na, tarkim, ant vyriško lytinio organo.
Keiksmažodžiai visada daugumai žmonių (gal net ir visiems) asocijuodavosi su blogu poelgiu. Mums mažiems tėvai, dėdės, tetos, kiti artimieji ir net praeiviai gatvėje tik ir kaldavo į galvas - “ne, ne, keiktis negražu, Petriukai!“. Nors tiems patiems suaugėliams kartais būtų visai nieko prasiplauti burną su ūkišku muilu… Bet tema ne apie tai.
Dėl to, jog keiktis visada būdavo kažkas žemo, negražaus, nuodėmingo, o tikri inteligentai, džentelmenai ir tiesiog geri žmonės tipo nesikeikia; dėl to mums ir išsprūsta tokie žodeliai. Nes jei tavo situacija yra tiesiog mėšlina, nori kaip nors atsirevanšuoti tam blogam blogam dėdei, pavadintu Gyvenimas. O išlyginti teisingumo svarstykles, kad jos bent kiek pakryptų tavo menamai naudai, ir gali padarydamas kažką tokio, ką dėdė Gyvenimas tau drausdavo daryti, pvz. nusikeikti. “Dantis už dantį, akis už akį”. Ir dar “Už blogą blogu, už gerą geru”. Bet, savaime aišku, tų neteisybės svarstyklių niekaip neišlyginsi vien besiplūsdamas baisiausiais žodžiais, tad anksčiau ar vėliau tau tenka raitotis rankoves ir eiti kuopti kitų arba tavo paties pridirbtą mėšlą.
Aš niekados negyvenau ispanakalbėse šalyse, neaugau ten, neturėjau giminių, gyvenančių kokioj Meksikoj, taip pat niekas niekados mano aplinkoje nesikeikdavo ispaniškai, tad nori nenori keiksmažodžiai, išsakyti būtent šia visapusiškai svetima ispanų kalba, nėra tokie artimi ir jau sutepti neigiamu atspalviu iš ankstyvosios vaikystės. Sakyti “eik nachui” - negražu, o ištarti “Chinga usted” - naa, kad niekas nežino ką tai reiškia, tad gal tai ir nėra taip blogai. Tas pats ir su anglų kalba - man žodis “fuck” niekados nebuvo toks baisus, kaip “blet“.
Todėl man ir neišėjo keiktis ispaniškai. Ispaniški žodžiai nėra tokie sutraumuoti ir jie neišreiškia nė pusės tą akimirką tave apėmusių emocijų, kaip tai padaro šventas nelietuviškas “blet” ar šventas lietuviškas “šūdas“.
Nesakau, kad keiktis yra gerai, bet gyvenimas nėra vien juoda-balta, tad geriau jau pasakyti uždraustąjį žodį nei po to suspardyti kampe gulintį šunį. Taip pat nesakau, kad aš jau taip žiauriai daug keikiuosi; dažniausiai tikrose, rimtose bei keiksmažodžio vertose situacijose aš tepasakau “o, šūdas” (nors…palaukit, meluoju, pasakau ir daugiau), o kitais atvejais… na, kiti atvejai plačiąja prasme jau verti atskiro įrašo, nes per didelis išsiplėtimas apie visuomenės susiskaidymą neatitiktų dabartinės temos.
Ai, ir beje, jei kam parūpo kokiais žodžiai aš keikdavausi ispaniškai, tai čia nugūglinti arba iš telefono žodyno (kada nors minėjau kaip myliu savo Nokią?) ištraukti žodžiai, įžeidimai bei kartais visai normalūs pasisakymai, kurių mamytė skaityti neleidžia:
Chinga usted - Fuck you;
Chinga tu madre - Fuck your mom;
Tonto - kvailys;
Violador - prievartautojas;
Mentiroso - melagis;
Estiércol - mėšlas;
Chorrados - nesąmonė, absurdas;
Borracho - girtuoklis;
Perra - bitch, kalė.
Iki.
Rodyk draugams
2011-03-22 21:19 at 21:19
Mane tai dabar suzavejo japonu kalba,tad,kad ir realiai niekad nesikeikiu, bet bandysiu pritaikyt kada igytas japonisku keiksmu zinias
2011-03-24 20:21 at 20:21
Aha, mano vienas draugas irgi mus mokina keiktis japoniškai
O keiktis kartais yra visai malonu (nors ispaniškai man nepatiktų - labai jau meiliai skamba). Ir, kas be ko, gerai pastebėjai, kad gera visus, kas yra nusiteikę prieš mus (pvz. gyvenimą) išvadinti negražiais žodelyčiais, o dar maloniau kitus išvadinti rupūžėmis, žalčiais ir asilais 
2011-03-24 23:16 at 23:16
moksliuke, tik rupūžėmis, žalčiais ir asilais? Sakyčiau, silpnokai čia dar. Aš aplinkiniams daunų, debilų bei kitokių panašių epitetų negaliu.
2011-03-25 01:16 at 01:16
Gal pusiau ne į temą, bet priminei bajerį: mano ex klasiokai (ir aš pats trumpai) mėgo vieną internetinį žaidimą (ne CS’ą) ir jį žaizdami komunikavo per skype susiskambinimą. Taip komunikuojant, žaidimo įkarštyje, aišku, išvengti keiksmų sunku. Tik bėda ta, kad daugumos jų tėvai tada namie būdavo. Tai jie sugalvojo vietoj keiksmų naudoti žodį “lambda” (tada per fiziką ėjom termodinamiką ir ten tas žodis yra). Tai kaip linksmai turėjo skambėti jų “užlambdinti” pokalbiai manau pasakot nereikia =) …