Perskaičiau neseniai tokią knygutę - Peter Lorie “Nostradamas. 2003-2025 Ateities istorija” (nežinau, kur čia tiksliai tuos taškelius dėlioti).

Knygutės esmė tokia: kažkada, seniai seniai, gyveno toks protingas gydytojas ir aiškiaregys Nostradamas. Vidury nakties, apimtas kažkokios ekstazės, jis matydavo ateities vizijas, o ryte jas užrašydavo eilėmis. Vėliau tos posmus perfrazuodavo, prikišdavo simbolių, sumaišydavo ir pan. Na, o autorius šioje knygoje ir bando iššifruoti tuos posmus, visaip interpretuoti ir t.t.

Aš jau iš bibliotekos šią knygą ėmiau labai skeptiškai nusiteikusi. Šioje vietoje jums gali iškilti klausimas - kodėl aš išvis ją skaičiau? Atsakymas: nežinau, man įdomu, kad ir kaip netikėčiau tokiais dalykais.

Na, perskaičius knygą, nuomonė nepakito. Gal esu pernelyg didelė kietakaktė, bet ir nemanau, kad dėl vienos knygiūkštės mano įsitikinimai galėtų pasikeisti.

Šiaip apskritai skaitant knygą, labai jautėsi (bent jau man) skirtumas tarp pranašysčių ir jų interpretacijų, kurios rėmėsi anksčiau išleistais protingais leidiniais, ir interpretacijų, kuriose autorius nesirėmė niekuo, išskyrus save. Pirmuoju atveju - šnekėta protingai, pateikta daug išnašų ir informacijos šaltinių (minusas, jog visos jos buvo knygos gale), tad mane šis bei tas ir įtikino. O antruoju atveju… na, gavosi kažkoks šnipštas.

Aš apskritai visiškai netikiu tokiais šarlataniniais pranašais ir jų ateities vizijomis. O jei tas Nostradamas ir galimai sugebėjo nuspėti 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją, laikau tai visišku atsitiktinumu. Patys pažvelkit į apie šį įvykį pranašaujantį posmą:

1999 metais plius septyni mėnesiai
iš dangaus nusileis didis ir baisus karalius,
kad nusiaubtų didįjį Angulmua Karalių
prieš tai, kol šis po Marso laimingai valdys.

Nežinau, bet man iš tokios, drįsčiau teigti, nesąmonės, tai gali kilti daugybė asociacijų. Ir jei viena iš jų galbūt sutampa su tam tikru įvykiu, tai nereiškia, jog tokia ir yra šio posmo prasmė. Ar bent jau man taip atrodo.

Dar labai kvailai ir dirbtinai atrodė tokie horoskopiniai sakiniai (šiuo atveju apie JAV):

Astrologiniai apskaičiavimai rodo, jog tarp 2014 ir 2016 metų vyraus Šaulys; tai reiškia, kad šalies dominuojantį ženklą perkirs Saturnas. Tai bus didžiulių dvasinių ieškojimų ir susidūrimų su žiauria tikrove laikotarpis.

Galbūt klystu, bet aš labai prašau man įrodyti, jog Marso-Jupiterio-Urano-Platono-Veneros padėtis tą dieną, kurią aš gimiau, gali kaip nors paveikti mano gyvenimą. Žvaigždės-švaigždės taip ir lieka žvaigždėmis-švaigždėmis, o gyventi tai reikia. Aš netikiu, kad iš Grįžulo Ratų, delno, kavos tirščių galima nusakyyti ateitį. Aš tikiu, jog ji kažkaip jau yra nulemta, bet žmonėms to nelemta suprasti. Gyvenimas netektų prasmės, jei mes žinotumėme, kas bus rytoj.

Bet grįšiu prie pačios knygos. Kad ir kaip nusiteikusi bebūčiau jos atžvilgiu, nedrįsčiau sakyti, jog ji man nepatiko. Radau ir įdomių minčių. Buvo ir didelis skyrius apie šiuolaikinį patriachatą bei ateityje būsiantį matriarchatą, kuris, kad ir iš kokios pusės bežvelgtum, yra labai teigiamas ir nekonfliktiškas, o žmonija moterų amžiuje gyvens taikoje ir ramybėje. Nesakau, kad taip ir bus, bet paskaityti gi įdomu. Kartojuosi.

Na, o pabaigai, vėl pasidalinsiu kai kuriomis šios knygos citatomis. Teisingos jos, ar ne,- čia jau spręsti jums.

Iki 2009 metų taps įmanoma bendrauti internete virtualiai vienas kitą liečiant ir naudojantis visa apimančia technologija, kuri imituos lytinius santykius su kitais žmonėmis ar įsivaizduojamomis virtualiomis būtybėmis.

Naa, šito dar nėra. Bet užtat turim chatroulette!

Minėjome 2008 metus kaip kažkokio feminisčių judėjimo nuosmukio ar tolesnio virsmo pradžią. Šie metai bus mūsų numatytosios pirmosios Jungtinių Valstijų prezidentės - kuria gali tapti buvusi Teksaso gubernatorė Ana Ričards arba Kalifornijos senatorė Barbara Boks - kadencijos pabaiga. Taip pat vertų pažymėti, kad suprantant Nostradamo žodžius tiesiogine prasme, pirmoji Jungtinių Valstijų prezidentė turėtų turėti keturis vaikus: trys sūnus ir vieną dukterį. Ana Ričards turi keturis vaikus - Sesilę, Danielių, Klarką ir Eleną: du berniukus ir dvi mergaites. Gana artimas variantas!

Hmm, ar 2008-aisiais jautėme kažkokį feminisčių judėjimo nuosmukį? Ir ar Ana Ričards 2004-aisiais patapo JAV prezidente?… Manau, kiekvienas žinome atsakymus į šiuos klausimus. O man tokie dalykai kažkaip ir nusako knygos prasmę. :)

Iki.

Patiko (9)

Rodyk draugams