Nu gerai, aš nelabai mėgstu šnekėti apie tokius dalykus, dažnai nukreipinėju temą arba meluoju, žodžiu, kaupiu visa tai kuo arčiau prie savęs ir kuo toliau nuo kitų, nes man tai atrodo ganėtinai asmeniška. Bet visada būna bet. Ir šis kartas ne išimtis. Aš dažniausiai tikrai nerėkiu pasauliui apie tokius dalykus, bet dabar būtent tai ir noriu padaryti - rėkti, rėkti, rėkti iki išsekimo, iki visiškos euforijos, ne, palaukit, man jau dabar euforija, skausminga euforija. Nu aaaa žodžiu, leiskit parėkaut.

Aš įsimylėjau.

Ir nežinau, kaip tai įmanoma, bet įsimylėjau tą patį žmogų jau trečią kartą.

Galbūt… galbūt niekados nė nebuvau nustojusi mylėti.

Ir aš jau trečią kartą pažiūrėjau “Crazy, Stupid Love”. Ir pati dabar esu tokia crazy, tokia stupid, tokia nusisvaigusi ir norinti rėkti visam pasauliui, net nenorint surasti kažkokių bendraminčių (na, gerai, gal šiek tiek norint), nes jei neišrėksiu, tai sprogsiu, sprogsiu, ne, aš jau susprogau, aš juk įsimylėjau (dievemano kaip fainai tokį žodį rašyti, įsimylėjau).

Bet kartu sprogsiu ir dėl kitų priežasčių… jaučiu, kad tuoj krisiu. Būsiu tokioj gilioj egzistencinėje krizėje, jei galima taip pavadinti, nors dabar tupiu suknistoj euforijoj, bet kaip jau sakiau, tokioj skausmingoj euforijoj, kad tas džiaugsmas užpildo visą mane, bet po akimirkos ima deginti supratus, kad… fuck, kad Ryan’as Gosling’as manęs net nepažįsta (norėjau parašyti, kad niekados nebus su manimi, bet leiskite ir man pasilikti bent šiek tiek naivių svajų).

Juk aš jį ir įsimylėjau.

Tokiais skaudžiais gyvenimo atvejais, čia iš filmų žinau, padeda ledai ir draugai. Kadangi nei vienų, nei kitų neturiu, tenka rašyti tokiai, kuri su manim valkiojos tik todėl, kad mano mama jai pirkdavo šokolado, ir dejuoti. Iš pradžių: “AAA Liz tokia fainulka!

Bet po Liz viskas ima ristis žemyn, žemyn, žemyn (Down, down, down. There was nothing else to do, so derva soon began talking again): “blemba kodėl aš žiūriu tokį filmą??? Aš irgi noriu Ryano Goslingo kaip savo vaikino :( ” ir “Gyvenimas toks skaudus kai neturi Ryano Goslingo” ir “Nu iš bėdos ir Jacobas sueitų” ir “O dieve aš myliu Emma Stone, bet aš ją nužudysiu” ir “Kodėl jis vaidina su ja, o ne su manimi? Aš irgi teatrą lankau, tipo veltui???” ir “Ryanas pasakė I love her. Nėra taip sunku įsivaizduoti save Emos vietoje” ir tiesiog pasilikusių “Aaa jis tooooks” arba dar aiškesnių “Ryanas Goslingas niekados neiššoktų iš mano mašinos. Tikriausiai todėl kad laikyčiau jį užrakintą rūsyje.

Ak, gyvenimas iš tiesų skaudus. O ypač, kai supranti, kad tikrai neturi jokių ledų, nes atskrieja atsakymas “Mane dziugina tavo skausmas” ………. “Baigiu įprasti prie tokio žmonių požiūrio

Tačiau, jei atvirai, kitų žmonių nuomonė man išties ne taip jau ir labai rūpi. Katie Holmes jaunystėje irgi negalvojo, kad ištekės už Tomo Cruiso, kaip plakato kabančio ant jos sienos, bet ištekėjo, cha. Žinoma, po to paliko, bet… tuo mes su Katie Holmes ir skiriamės - ji išsirinko kažkokį keistą scientologą, nuo kurio tik bėgt ir bėgt kuo toliau, na, o aš… aš įsimylėjau tobulą aktorių.

Tiesa, ji dar ir graži. Bet čia jau smulkmenos.

Aišku, šiek tiek sunku, kai supranti, kad tavo išrinktasis dar nėra, na, tavo. Bet dalykai keičiasi, žmonės keičiasi, o Lietuvos pajūris - Los Andželas… žinote, globaliame pasaulyje tai ne tiek jau ir daug reiškia. Pasaulyje 7 milijardai žmonių, atmetus kinus ir indus - tik kokie 5, o tarp tokios masės du asmenys tikrai gali atsitiktinai (ar su tikslu) sutikti vienas kitą ir… ir pamilti.

Gerai, o dabar gal eisiu pažiūrėti “Drive”.

Patiko (0)

Rodyk draugams