Pagalvojau ir aš, kaip nuostabu yra užrašinėti sapnus, ir pagalvojau, kaip nuostabu būtų aprašinėti juos vos nubudus, kol dar nepamiršau, iš pačio ryto. Galbūt taip ir reikės padaryti. O kol to nedarau, papasakosiu, ką regėjau šiąnakt, gal bus kaip koks įvadas.

Pirmą sapną jau sunkiai bepamenu, tačiau įspūdingiausia vieta, kaip kulminacija, ar kas, įstrigo gerai - keli žmonės, tarp kurių buvau ir aš, sėdėjo lyg ir kažkokiam rately, ir mums visiems reikėjo įsipjauti ranką. Ritualas? Kai kurie žmonės sveiko proto ribose, kaip pridera, šiek tiek prapjovė piršto pagalvėles, ar kaip tą vietą reiktų pavadinti, pamenu, po to dar pasvarsčiau - hmm, niekas nesipjaustė venų. Tada atėjo mano eilė. Aš paėmiau peilį, didelį, sunkų peilį, ir pradėjau pjauti tą vietą, kur mažylis dešinės rankos pirštas jungiasi su delnu - ir prapjoviau ligi pusės, pirštas dar laikėsi, tačiau neapsakomai išsigandau, supratusi, kad dabar tai jau viskas, aš lyg ir mačiau kraujagyslės ar kažką balto - gal kaulą? O Dieve, kodėl man niekas nepasakė, kad negalima čia pjauti? Aš nežinojau, aš prapjoviau, kodėl man niekas nepasakė, kad…

aš pažeidžiau nervus.

Ir liksiu be piršto.

Mažylio.

Sapne skaudėjo. Tačiau, kaip keista, iš piršto nė nebėgo kraujas.

Kitas sapnas. Miegojau savo lovoje, tačiau buvau ne savimi. Aš - Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.  Miegojau savo lovoje ir šiek tiek prasimerkiau, jau buvau ant prabudimo ribos, tad, kaip elgiasi Derva, o ne Linas Linkevičius, ištiesiau ranką ir pačiupau telefoną nuo stalo.

Rodė 06:37. Berods.

Ir, kaip elgiasi Derva, o ne Linas Linkevičius, supratau, kad jau nebeužmigsiu, nors akis dar svėrė koks šimtas snaudulio kilogramų, tad atrakinau telefoną ir paspaudžiau interneto naršyklės piktogramą ekrane - rodos, įėjau į delfi.lt. O tada, nežinau kaip, nežinia iš kur, galbūt jau buvau nusikėlusi į ateitį kaip Linas Linkevičius, bet kažkoks žmogus, galbūt jis buvo iš delfi.lt, manimi labai nusistebėjo, sakydamas:

-O, pone, nė vienas ministras nesikelia taip anksti, kaip jūs!

Tada mano kambario durys prasidaro, aš pramerkiu akį, man liepia - kelkis, aš klausiu, kiek valandų, juk sapne ką tik buvo vos šešios, o man atsako:

dvylika.

Patiko (0)

Rodyk draugams